Pasaulinė sveikatos diena. Tema: ,,Diabetas”

Pasaulinė sveikatos diena, kasmet minima balandžio 7-ąją, šiemet primena apie diabeto riziką ir komplikacijas. 

Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar šiaip užklupus kokiam nelemtam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią senolių išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Savo sveikatai skiriame nemažai dėmesio. Vienas to įrodymų – įvairūs mūsų kasdien vartojami vitaminai, mineralai, maisto papildai, tapę neatskiriama dienos raciono dalimi. Apie vitaminus, kurių taip trūksta mūsų organizmui pavasarį – ir šios dienos straipsnis, skirtas Pasaulinei sveikatos dienai, kuri pažymima kasmet balandžio septintąją.

CUKRINIS DIABETAS (CUKRALIGĖ)

LIGOS EIGA

Cukrinis diabetas arba cukraligė – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų).

SIMPTOMAI:

• – Troškulys

• – Kūno masės mažėjimas

• – Odos niežėjimas

• – Blogai gyjančios žaizdos

• – Pūlingos infekcijos

• – Dažnas šlapinimasis

• – Bendras nuovargis

• – Alkis

• – Regėjimo sutrikimai

• – Aukštas kraujo spaudimas

• – Dažnos šlapimo takų infekcijos

PRIEŽASTYS:

Cukrinio diabeto I tipas – tai autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt.
Cukrinio diabeto II tipui atsirasti taip pat didelės reikšmės turi paveldimumas. Persivalgymas ir nutukimas – svarbiausi CD II tipo atsiradimo faktoriai.
Nauja problema, iškilusi XX amžiaus pabaigoje, tai vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti vaikams II tipo diabetu, tai nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, sergantys II tipo diabetu pirmos eilės giminės.

Rizikos faktoriai susirgti nėščiųjų diabetu:

• Nutukimas

• Kai pirmos eilės giminės serga diabetu

• Jei gimdė kūdikį >4 kg ar negyvagimį.

LIGOS TIPAI IR ETAPAI:

Cukrinis diabetas – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Gliukozė yra būtina kiekvienai ląstelei egzistuoti, tai ląstelių energijos šaltinis, ypač smegenys yra jautrios gliukozės sumažėjimui kraujyje. Tačiau tam, kad gliukozė galėtų patekti į ląstelės vidų yra reikalingas kasos gaminamas hormonas insulinas; jeigu jo gaminama nepakankamai arba visai negaminama, tuomet gliukozės kraujyje yra daug, tačiau ji negali patekti ląsteles ir ląstelės jos negauna, ląstelės žūva. Kita vertus labai neigiamą poveikį turi ir tai, jog kraujyje yra labai daug gliukozės, nes tai labai didelės molekulės ir jos „užkemša“ kraujagysles, ypač pačias mažiausias, o tai savo ruožtu sąlygoja tų vietų stiprius pakenkimus, nes tos srities audiniai negauna aprūpinimo krauju, tuo pačiu ir aprūpinimo deguonimi bei maisto medžiagomis.

Yra skiriami du cukrinio diabeto tipai: I ir II tipas:

I tipo cukrinis diabetas – dar kitaip vadinamasis jaunatvinis cukrinis diabetas. Jis yra genetiškai paveldėtas arba gali būti sukeltas tam tikrų virusų. Tai toks diabeto tipas, kuomet kasa tam tikru momentu (tik gimus, kūdikystėje, vaikystėje ar netgi paauglystėje) visiškai nustoja gaminti insuliną. Kad žmogus išgyventų, jam yra būtinos kasdieninės insulino injekcijos.

II tipo cukrinis diabetas – tai vadinamasis pagyvenusių žmonių arba nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas. Juo dažniausiai suserga vyresni ir turintys antsvorį žmonės, tačiau šiuo metu daugėjant didelį antsvorį turinčių vaikų ir paauglių, ši nuostata keičiasi. Sergant šiuo tipu gali būti du variantai: arba gliukozės ir insulino yra pakankamai organizme, tačiau organizmo ląstelės pasidaro atsparios insulino poveikiui, arba kasa jau nebesugeba pagaminti tiek insulino, kad patenkintų organizmo poreikius ir jo gamina vis mažiau.
Taip pat yra skiriamas nėščiųjų cukrinis diabetas. Tai nėštumo metu atsiradęs cukraus apykaitos sutrikimas, kuris dažniausiai praeina po gimdymo. Tačiau bėda yra tame, jog negydant šio laikino sutrikimo, tai gali labai pakenkti vaisiaus, o vėliau ir naujagimio sveikatai (yra įmanoma netgi vaisiaus žūtis).

Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų ir viena didžiausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Cukrinio diabeto simptomai priklauso nuo cukraus kiekio kraujyje. Žmonėms, kurie serga I-o tipo cukriniu diabetu simptomai atsiranda daug greičiau ir būna daug sunkesni, nei pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu. Jei pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, cukraus kiekis kraujyje nėra labai aukštas, tai simptomų gali ir iš viso nebūti.

I tipo cukriniam diabetui labiausiai būdinga:

1. Labai gausus ir dažnas šlapinimasis kartu su nenumaldomu nuolatiniu troškuliu;

2. Nuolatinis alkis;

3. Didelis svorio netekimas;

4. Nuovargis;

5. Susilpnėjęs regėjimas.

II tipo cukriniam diabetui būdingi visi šie simptomai taip pat, tačiau būna mažiau išreikšti ir neatsiranda ūmiai. Taip pat šalia šių požymių pacientams sergantiems II tipo cukriniu diabetu, dažnai būna blogai gyjančios žaizdos, aukštas kraujospūdis, įvairių kūno vietų niežulys, taip pat dažnos odos ir šlapimo pūslės infekcijos.

LIGOS EIGA

CD I tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti.

CD II tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Kartasi gali prasidėti grybelinės odos ligos. Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų – kraujagyslių pažeidimas.

TYRIMAS

1. Tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje turi būti 3,33-5,55 mmol/l ribose. Taigi įtarus cukrinį diabetą yra tikrinamas cukraus kiekis kraujyje nevalgius. Jei gliukozės kiekis kraujyje nevalgius tiriant du kartus yra didesnis nei 7 mmol/l, tai galima diagnozuoti cukrinį diabetą.

2. Gliukozės tolerancijos testas. Jis pasirenkamas, kuomet gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius yra mažiau nei 7 mmol/l, tačiau didesnė nei norma arba yra rizikos veiksnių ar diabetui būdingų požymių. Jis atliekamas taip: matuojamas gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, po to duodama išgerti 75 g gliukozės ir po 2 valandų vėl pamatuojamas gliukozės kiekis. Jei nevalgius gliukozės koncentracija yra mažiau 7 mmol/l, tačiau po 75g gliukozės ji yra lygi arba didesnė nei 11,1 mmol/l, tuomet diagnozuojamas cukrinis diabetas. Jeigu gliukozės koncentracija po 75 g gliukozės yra tarp 7,8 mmol/l ir 11,1 mmol/l, tuomet yra nustatomas angliavandenių tolerancijos sutrikimas (tai rodo, jog pacientas dar neserga cukriniu diabetu, tačiau turi realią tikimybę nekoregavus mitybos ir gyvenimo būdo juo susirgti). Jeigu gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra 6-6,9 mmol/l, o po 75 g gliukozės ir 2 valandų jis yra normalus, tuomet yra diagnozuojama sutrikusi glikemija nevalgius.

3. Šlapimo tyrimas. Paprastai šlapimo tyrime gliukozės neturi būti visai, tačiau sergant cukriniu diabetu, būna gliukozės molekulių šlapime. Tai nėra diagnostinis požymis, nes gliukozės šlapime gali atsirasti vyresniame amžiuje dėl kitų ligų taip pat besilaukiančioms moterims II-ame ir III-iame trimestre. Tačiau nustačius gliukozuriją (gliukozę šlapime), būtinas tolimesnis ištyrimas.

4. Gliukuotas hemoglobinas (HbA1C). Hemoglobinas –kraujo baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą ir anglies dvideginio pašalinimą. Kuomet kraujyje yra labai daug gliukozės, dalį jos prisijungia hemoglobinas. Jeigu gliukuotas hemoglobinas yra daugiau nei 6,5 proc.– galima įtarti cukrinį diabetą.

Pacientai, kurie jau serga cukriniu diabetu taip pat nuolatos turi sekti savo gliukozės kiekį kraujyje, siekiant išvengti hipoglikeminės būklės (organizmo būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas, plačiau aprašyta skyrelyje „Komplikacijos“).

 

Matuojama:

• ryte nevalgius (siekti kad glikemija būtų 4,4 – 6,7 mmol/l.)

• praėjus 2 val. po valgio ir prieš valgį (siekti, kad glikemija būtų

• vakare prieš miegą (5,5 – 7,5 mmol/l)

• nakties metu (6 – 7 mmol/l)

• Kad būtų išvengta hipoglikeminių būklių (kai gliukozės kiekis žemiau 3mmol/l) tirti glikemiją prieš numatomą didesnį nei įprasta fizinį krūvį, jo metu ir kelias valandas po krūvio.

• Dažniau matuoti glikemiją, keičiant gyvenimo būdą (atostogų metu, susirgus kitomis ligomis, pakeitus insuliną ar jo dozes bei kitus gliukozę mažinančius vaistus).

• Matuoti glikemiją prieš miegą tiems, kuriems dažnai būna naktinės hipoglikemijos.

• Be to gliukozės kiekį reikėtų pasimatuoti visada, kai prastai jaučiatės.

• Būtina kas trys mėnesiai tirti glikolizinį hemoglobiną (HbA1C ), kuris parodo glikemijos vidurkį 3 mėn. laikotarpyje. Jo norma 

Diabetinių komplikacijų prevencijai labai svarbu gera arterinio kraujospūdžio, lipidų kontrolė.

• Arterinis kraujospūdis turėtų būti <130/ 80 mmHg,

• bendras cholesterolis <4,8mmol/l

• didelio tankio cholesterolis (gerasis) >1,0 mmol/l

• mažo tankio cholesterolis (blogasis) < 3 mmpl/l

• trigliceridai <1,7mmol/l

Taip pat labai svarbu išlaikyti kraujo keršumo rodiklius normos ribose.

CUKRINIO DIABETO MEDICININIS GYDYMAS

Dieta – svarbiausias faktorius gydant CD. Rekomenduojama valgyti dažnai po truputį. Valgykite maždaug tuo pačiu laiku, paskirstydami maistą 5-6 kartus per dieną. Venkite gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galite naudoti dirbtinus saldiklius: sachariną, aspartamą, labiausia rekomenduotina stevija. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių ir nedaug vaisių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto.

Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus CD gydymo momentas. Raumenys fiziškai dirbdami sudegina didelį kiekį gliukozės.

Medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulinu. Gliukozę mažinančių vaistų yra daug įvairių grupių. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į CD komplikacijas, gretutines ligas, glikemijos (gliukozės kiekio kraujyje) dydį. Insulinas būtinas sergantiems I tipo CD, o II tipo CD gydymui insulinas skiriamas, kai tabletėmis nebepavyksta kompensuoti glikemijos ar išsivysto ryškios komplikacijos.

KOMPLIKACIJOS

Sergant CD neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių individo savybių, nuo gliukozės kiekio kraujyje, arterinio kraujospūdžio, riebalų apykaitos rodiklių kontrolės. CD pavojingas savo komplikacijomis. Pažeisdamas vidaus organų smulkiąsias kraujagysles (akių, inkstų), sutrikdo šių organų funkcijas. Diabetas yra pirmaujanti aklumo priežastis 20-74 m. amžiaus populiacijoje bei dažniausia galutinio inkstų nepakankamumo priežastis.

Pažeidžia ir stambiąsias kraujagysles, tai pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligomis: išemine širdies liga, miokardo infarktu, insultu, hipertonine liga, kojų arterijų aterosklerozė. Diabetu sergantiems koronarinė širdies liga, miokardo infarktas, galvos smegenų insultas sutinkamas 2 – 4 kartus dažniau nei to paties amžiaus cukralige nesergantiems žmonėms.

Pažeidžiamos ir nervinės skaidulos. Dažniausiai pažeidžiami kojų periferiniai nervai. Esant periferinių nervų ir kojų kraujotakos sutrikimui ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda trofinės opos, gangrena. Diabetu sergančiųjų rizika patirti kojų amputaciją, palyginus su bendra populiacija, yra 40 kartų didesnė.

Labai svarbi gydymo komplikacija – hipoglikemija (per mažas gliukozės kiekis kraujyje). Jos požymiai: bendras silpnumas, prakaito pylimas, neramumas, drebulys, širdies plakimas. Hipoglikemija atsiranda perdozavus gliukozės kiekį kraujyje mažinančių vaistų arba insulino. Alkoholis, fizinis darbas irgi mažina glikemiją. Todėl ligonis tūrėtų atsargiai vartoti alkoholį, prieš sunkesnį fizinį krūvį sočiau pavalgyti. Pacientams reikėtų su savim nešiotis cukraus gabalėlių ar saldainių, kad, atsiradus pirmiesiems hipoglikemijos požymiams, galėtų padėti sau. Nesuteikus pagalbos, prarandama sąmonė, vystosi negrįžtami smegenų pakitimai. Paaiškinkite, kas yra hipoglikemija savo draugams ar giminaičiams, kad prireikus jie galėtų jums padėti.

PATARIMAI IR PROFILAKTIKA

Svarbu laiku diagnozuoti CD. Žmonės, turintys padidintą riziką diabetui, profilaktiškai turėtų tikrinti gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi CD profilaktikos veiksniai.

Sergant CD svarbiausia tinkamai maitintis, optimaliai suderinti maisto ir vaistų  vartojimą, normalizuoti kūno svorį, siekti kuo normalesnių glikemijos, lipidų, bei arterinio kraujospūdžio rodiklių.