Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 3-iąją paskelbė Tarptautine ausų ir klausos diena. Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas.
Pagrindiniai klausos sutrikimai: ausies svetimkūniai, būgnelio perforacija, ausų uždegimas (otitas), sieros kamštis ir akustinė neuroma.
Klausos sutrikimo priežastys
Klausos sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos sutrikimas atsiranda vėliau).
Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys
1. Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kt.) ar paveldimi.
2. Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina , raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.
3. Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.
4. Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme), baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).
5. Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulinė liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.
6. Centrinės nervų sistemos susirgimai – galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.
7. Klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas.
8. Kai kuriais atvejais yra sudėtinga nustatyti klausos sutrikimo priežastį. Jei audiologai nenustato tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali būti susijusi su anksčiau išvardintais faktoriais.
Klausos sutrikimo tipai.
Klausos sutrikimas – tai negalėjimas pakankamai garsiai girdėti ir suvokti garsus. Nemažai asmenų turi sunkumą išgirsti specifinius ir siauro dažnių diapazono garsus, todėl asmuo gali girdėti kalbą, tačiau jos nesuprasti. Pagal klausos organo pažeidimą yra du klausos sutrikimo tipai:
Laidumo sutrikimas yra išorinės ar vidurinės ausies pakenkimas dėl ausies kaušelio, landos, būgnelio ar klausos kauliukų grandinės pažeidimo. Garso bangos, judančios per pažeistą ausies dalį yra blokuojamos ir todėl girdimi silpni ar prislopinti garsai. Klausos pablogėjimas gali būti ir dėl susikaupusio sieros kamščio ausyje.
Neurosensorinis sutrikimas išsivysto dėl vidinės ausies pakenkimo sraigėje arba centrinėje klausos analizatoriaus dalyje. Garso bangos per išorinę ir vidurinę ausį praleidžiamos normaliai, bet vidinė ausis negali priimti virpesių arba perduoti jų į galvos smegenis. Dažnai girdimi iškreipti ar prislopinti garsai. Tam tikro dažnumo garsus (dažniausiai aukštus) sunku girdėti.
Profilaktika
Stengiantis išvengti otito geriausia profilaktika – organizmo grūdinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Reikia vengti tiesioginio vėjo, skersvėjų, šaltuoju metų laiku dėvėti kepurę, stengtis neperšalti. Svarbu išmokti taisyklingai valyti ausis (nerekomenduojama ausų valyti ausims skirtais krapštukais, ausis reikėtų valyti rankšluosčiu, tiek, kiek pasiekia pirštas). Rekomenduojama vengti aukštos temperatūros, drėgmės (nes tai gerina sąlygas daugintis mikrobams), stengtis vengti ausies traumavimo.
Kad ausų ūžimas vargintų mažiau: mažinkite buvimo triukšmingoje aplinkoje trukmę (darbe, laisvalaikio metu), reguliariai mankštinkitės (pagerėja ausies struktūrų kraujotaka), nerūkykite.
Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas (serozinis): svarbu laiku gydyti slogą, gripą, kad neišsivystytų serootitas. Jei vaikas perklausia kelis kartus, reikia kreiptis į gydytoją ir patikrinti klausą. Jei vaikas pastoviai prasižiojęs, nosiaryklėje gali būti adenoidų. Laiku pašalinus adenoidus, serootitas neišsivystys.
Jei yra sloga, į nosį lašinkite lašų. Jei slogos nėra, galima per burną giliai į plaučius įkvėpti oro ir, užčiaupus burną bei suspaudus pirštais nosį, stengtis pūsti. Oras turėtų per klausomąjį vamzdį patekti į būgninę ertmę ir klausa pagerės. Galima kramtyti ta puse kramtomąją gumą, pūsti balionus. Šitaip masažuojami būgninės ertmės raumenys ir būgneliai.
Neurosensorinis prikurtimas. Svarbu laiku gydyti minėtas ligas, dėl kurių išsivysto klausos nervo pakenkimas.
Neurosensorinis prikurtimas išsivyso pažeidus vidinę ausį ar klausos nervą. Ligai išsivystyti turi įtakos šie veiksniai: genetiniai, anatominiai, infekciniai, toksiniai, trauminiai, kraujagysliniai, metaboliniai, autoimuniniai.
Genetiniai veiksniai dažniausiai perduodami autosominiu recesyviniu būdu. Tai yra pagrindinė įgimto vaikų neurosensorinio prikurtimo priežastis ( apie 60proc.).
Infekcija (mikrobinė ar virusinė). Neurosensorinis prikurtimas lieka persirgus gripu, ūmine kvėpavimo takų infekcija, epideminiu parotitu, ūminiu tonzilitu, pūlingu sinuitu. Tik dėl šių priežasčių atsiradęs neurosensorinis prikurtimas yra sąlygotas tikrojo klausos nervo uždegimo (kochlearinio neurito). Visos kitos priežastys sukelia klausos nervo skaidulų bei jo dangalų degeneracinius pakitimus.
Traumos – tai mechaninės traumos: galvos sutrenkimas (po smūgio į galvą, nukritus, verčiantis nuo dviračio, taip pat sporto traumos).
Neurosensorinis prikurtimas gali atsirasti sergant endokrininėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu). Kraujotakos ligos sukelia nervų mitybos sutrikimus (pvz.: arterinė hipertenzija, aterosklerozė). Toksinis įvairių medžiagų, pvz., pramoninių nuodų (švino, amoniako), kai kurių vaistų (ypač ototoksinių aminoglikozidų grupės antibiotikų – streptomicino, kanamicino, gentamicino) poveikis. Šios medžiagos sukelia klausos nervo degeneraciją (irimą). Visos priežastys per trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį gali sukelti visišką kurtumą.
Klausos organo ligos sukeliančios neurosensorinį prikurtimą: otosklerozė, Menjero liga, labirintitas, VIII nervo gerybinis navikas (klausos nervo neurinoma).
Sieros kamštis. Siera – svarbi ir naudinga medžiaga, nes apsaugo ausies kanalą nuo įvairių bakterijų, dulkių, nešvarumų, vandens. Ausyje jos turi būti, bet ne per daug. Didelis sieros kiekis formuoja ausies kamščius, kurie trukdo girdėti, sukelia ausies ir galvos skausmus. Daliai žmonių tokių problemų, kaip sieros kamštis, niekada nėra kilę. Kitiems sieros kamščius iš ausų tenka plauti net keletą kartų per metus. Tai priklauso nuo daugelio priežasčių: žmogaus endokrininės sistemos, aplinkos veiksnių – pvz., jeigu drėgna, siera negali išdžiūti, todėl sunkiau pasišalina pati. Taip pat yra manoma, kad sieros kamštis dažniau susiformuoja toje ausyje, ant kurios pusės miegama – oda sušyla, gerėja kraujotaka ir aktyvėja sieros liauka. Pasitaiko atvejų, kai į ausį patenka vandens, o nuo jo kamštis išburksta ir užkemša landą. Jai užsikimšus, ji nepraleidžia oro ir garso, todėl klausa pablogėja. Tačiau, kamštį pašalinus, viskas normalizuojasi.
Geriausia, kad sieros kamščius iš ausų jums išplautų gydytojas. Jei neturite galimybės pas jį apsilankyti, galite pabandyti išvalyti patys. Tik turėkite galvoje, kad visi į ausį lašinami tirpalai turi būti kūno temperatūros.
Įsidėmėkite, jei susidarius sieros kamščiui pradeda stipriai skaudėti ausį, pakyla temperatūra, ausies plauti nederėtų. Vaikams tėvai neturėtų taikyti šios priemonės savo nuožiūra.
Siekdami išvengti sieros kamščių, privalote kruopščiai ir taisyklingai valyti ausis. Jei sieros gamyba padidėjusi, nedirbkite dulkinoje aplinkoje, o jei tai neišvengiama – naudokite ausų apsaugos priemones (ausines) arba tiesiog užkimškite ausis vata.